Nuo rugpjūčio 15 d. Švedijoje pirmą kartą istorijoje rinkimų kortelės (röstkort) rinkėjams siunčiamos skaitmeniniu būdu, o pati kortelė balsuojant tapo nebereikalinga – pakanka asmens tapatybės dokumento. Tai patvirtino šalies rinkimų administravimo institucija Valmyndigheten, likus mažiau nei mėnesiui iki rugsėjo 13 d. vyksiančių Riksdago, regionų ir savivaldybių tarybų rinkimų.

Apie 6,5 mln. iš 8,6 mln. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, turinčių skaitmeninę pašto dėžutę (digital brevlåda), rinkimų kortelę gauna rugpjūčio 15–19 dienomis. Likusiems maždaug 2,1 mln. rinkėjų, neturintiems skaitmeninės pašto dėžutės arba atsisakiusiems skaitmeninių pranešimų, kortelė siunčiama įprastu paštu rugpjūčio 17–26 dienomis – taip pat, kaip ir ankstesniuose rinkimuose.

„Visi, kurie turi balsavimo teisę šiais rinkimais, gaus rinkimų kortelę su informacija apie savo balsavimo teisę ir rinkimų apylinkę, kuriai priklauso. Šiais metais naujiena – didžioji dauguma rinkėjų kortelę gaus skaitmeniniu būdu“, – nurodoma Valmyndigheten kanclerės Anos Nykvist (Anna Nyqvist) komentare.

Institucijos teigimu, nesvarbu, ar kortelė gaunama skaitmeniniu, ar popieriniu būdu, – balsuojant jos nebereikės, užteks turėti galimybę identifikuotis.

Kas rinkimų kortelę Švedijoje gaus skaitmeniniu būdu

Ar rinkėjas gaus kortelę skaitmeniniu, ar popieriniu būdu, nustatoma automatiškai pagal valstybės tvarkomą pristatymo adresų registrą (Registret för adresserbara mottagare, FaR), kuriame fiksuojama, kas turi aktyvią skaitmeninę pašto dėžutę valstybinei korespondencijai. Rinkėjams papildomai nieko daryti nereikia – jei tokia dėžutė aktyvi, kortelė į ją atkeliauja automatiškai. Tiems, kas skaitmeninės pašto dėžutės neturi arba yra atsisakę skaitmeninių valstybės pranešimų, kortelė, kaip ir anksčiau, atkeliaus paštu popieriniu pavidalu. Abiem atvejais kortelės turinys – rinkėjo vardas, pavardė, priskirta balsavimo apylinkė ir informacija, kuriuose iš trijų rugsėjo 13 d. rinkimų jis turi teisę dalyvauti – išlieka tas pats, keičiasi tik jos pristatymo forma.

Ar balsuojant Švedijoje 2026 m. reikalinga rinkimų kortelė

Tai reiškia, kad tiek ankstyvajame balsavime, tiek rinkimų dieną balsavimo vietoje bus prašoma parodyti asmens tapatybės dokumentą – pasą, asmens tapatybės kortelę ar kitą galiojantį dokumentą su nuotrauka. Pati rinkimų kortelė – ar tai būtų skaitmeninė, ar popierinė versija – tėra patogumo priemonė, nurodanti, kuriai apylinkei rinkėjas priskirtas, tačiau jos nebuvimas balsuoti nebekliudo.

Rinkėjų sąrašas šiems rinkimams sudarytas pagal Skatteverket gyventojų registro duomenis, fiksuotus rugpjūčio 14 d. – lygiai 30 dienų iki rinkimų dienos. Jei per šį laikotarpį pasikeitė gyvenamoji vieta ar kiti duomenys, tai į rinkėjų sąrašą galėjo nespėti atsispindėti.

Ką daryti, jei rinkimų kortelė neatkeliauja

Jei rinkimų kortelė iki rugpjūčio 26 d. nepasiekia nei skaitmeninės pašto dėžutės, nei įprasto pašto dėžutės, Valmyndigheten rekomenduoja kreiptis į savo apskrities administraciją (Länsstyrelsen) ir pasitikslinti arba pataisyti duomenis rinkėjų sąraše. Tokius prašymus galima teikti iki rugsėjo 1 d.

Ar Lietuvos piliečiai gali balsuoti Švedijos rinkimuose

Švedijoje tą pačią dieną vyksta trys skirtingi rinkimai, o teisė juose balsuoti nėra vienoda.

Riksdago (parlamento) rinkimuose gali balsuoti tik Švedijos piliečiai, sulaukę ar sulauksiantys 18 metų iki rinkimų dienos ir esantys arba buvę registruoti gyventi Švedijoje.

Savivaldybių ir regionų tarybų rinkimuose taisyklės platesnės. Be Švedijos piliečių, balsuoti gali ir Europos Sąjungos valstybių, Islandijos bei Norvegijos piliečiai – jiems pakanka būti sulaukusiems 18 metų ir registruotiems gyventi toje savivaldybėje bei regione, be jokio papildomo reikalavimo dėl to, kiek metų jie ten gyvena. Tai reiškia, kad Švedijoje registruoti Lietuvos piliečiai gali dalyvauti savivaldybės ir regiono tarybų rinkimuose, net jeigu neturi Švedijos pilietybės.

Kitų šalių piliečiams ar asmenims be pilietybės savivaldybių ir regionų rinkimuose balsuoti leidžiama tik tuo atveju, jei jie nepertraukiamai buvo registruoti gyventi Švedijoje bent trejus metus iki rinkimų dienos.

Šis skirtumas svarbus: rinkimų kortelė, kurią rinkėjas gauna, automatiškai parodo, kuriuose iš trijų rinkimų jis turi teisę balsuoti – priklausomai nuo pilietybės ir registracijos trukmės tai gali būti tik vieni, du arba visi trys biuleteniai.

Kada prasideda ankstyvasis balsavimas Švedijoje

Ankstyvasis balsavimas Švedijoje prasideda rugpjūčio 26 d. ir tęsiasi iki rinkimų dienos – rugsėjo 13-osios, kai balsavimo vietos bus atviros nuo 8 iki 20 valandos. Ankstyvuoju būdu balsuoti galima bet kurioje tam pritaikytoje vietoje visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje rinkėjas gyvena. Anksčiau visi rinkėjai savo rinkimų kortelę gaudavo tik popierine forma paštu – šiemet, kaip pabrėžia Valmyndigheten, tai pirmą kartą keičiasi didžiajai daugumai balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Rinkimai Švedijoje 2026: ką rinkėjams verta padaryti dabar

Verta patikrinti, ar per artimiausias dienas skaitmeninėje arba fizinėje pašto dėžutėje atsirado rinkimų kortelė, ir įsitikinti, kad turimas galiojantis asmens tapatybės dokumentas. Jei kortelė iki rugpjūčio 26 d. neatkeliauja, dėl duomenų patikslinimo galima kreiptis į Länsstyrelsen ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. O Švedijoje gyvenantiems ir joje registruotiems Lietuvos piliečiams, neturintiems Švedijos pilietybės, verta atsiminti: teisė balsuoti savivaldybės ir regiono taryboje jiems priklauso nepriklausomai nuo to, kiek metų jie šalyje gyvena.